Išeinant...

                      Šiandien, gegužės dvidešimt šeštąją, prisimenam tik tai, kas BUVO: balti obels žiedai, spalvotos ir vaikiškos viltys bei didelis tikėjimas savimi. Mūsų BUVO penkiolika dar vakar dienos pamokoje. Šiandien mūsų tiek pat ir mes tie patys: Marija, Gintarė, Simona, Loreta, Vilma, Anastasija, Glorija, Tatjana, Marina, Viktorija, Modestas, Deividas, Dovydas, Arvydas Martynas, Almantas. Tik iškilmingai pasipuošę, keistai pasimetę, kažko paklausti, bandom atsakyti. Ir šurmulys - ankstyvą rytą namie, autobuse, mokyklos kieme, klasėje...

                      Po valandos mes jau svetingai priimami auklėtojos Virginijos namuose. Pavadinti vaikais, nuščiūvame: nejaugi vis dar neužaugome? Auklėtoja, pastebime, irgi atsargiai renka žodžius. Bet jos palinkėjimą sėkmės paleidžiant praeitį ir surandant naują pradžią, kurioje visada būtų vietos dar vienam draugui mes įvertinsime vėliau... Pasižadame!

                     Tradiciškai aplankėme gražiausias savo krašto vietas, fotografavomės visur ir visi. Kad kažkas liktų visam likusiam gyvenimui. Kad ir po kelių dešimčių metų būtume drauge...

                      Tai, kaip buvome sutikti mokyklos kieme – nepakartojama, nerealu, nesuvokiama! Ačiū Jums, mažiems ir dideliems, kad mylite mus. Dėkojame visiems už padrąsinančius ir nuoširdžius žodžius.

                    O kai dainavome Atsisveikinimo dainą, staiga viskas dingo. Pasiliko beviltiškas noras neišeiti. Liko žodis, kurį turime ir pro ašaras ištarti – AČIŪ. Ačiū tiems, kas buvot, esat, būsit. Ačiū TAU, MOKYTOJAU, raminusiam žvilgsniu ir guodusiam žodžiu. Šiandien mes tikrai išeinam.

                       Išbarstyti paskutiniai pavasariniai žiedai...Bet laiko jiems surinkti jau nėra.

                      Išėjom...

Išėjusieji 59 - os laidos abiturientai

Dabar naršo

Dabar svetainėje 22 svečiai (-ių) ir narių nėra