Pagrindinis

Popietė su Viljamu Šekspyru

Informacija

Parašyta Pirmadienis, 2016 gegužės 30 10:39

Atnaujinta: Antradienis, 2016 gegužės 31 21:09

Peržiūros: 1031

                Ne, rimtai, Naujojo Daugėliškio mokykloje to dar nebuvo. Labai gera ir vienu metu sudėtinga rašyti straipsnį apie tai, ką sunku apsakyti paprastais, kitiems renginiams tinkamais žodžiais. Mąstot, kas jau taip neįprasta?

                 Atrodo, viskas kaip ir prieš kiekvieną renginį - žiūrovai užėmė jiems labiausiai patinkančias aktų salės kėdes, laukė, sulaukė, stebėjo, plojo... Bet ar tai renginys? Tai minėjimas, skirtas didžiojo anglų rašytojo, poeto, dramaturgo Viljamo Šekspyro 4-šimtosioms mirties metinėms atminti. Šią popietę organizavo lietuvių kalbos mokytoja Neringa Mudėnienė bei anglų kalbos mokytoja Rasa Žalnierukynaitė.

                 Popietė pradėta poetine gaida. Dešimtos klasės mokiniai anglų ir lietuvių kalbomis pristatė „šekspyriškuosius“ (angliškojo tipo) sonetus, kurie nuramino publiką ir nuteikė ją minėjimui. Žinoma, viso renginio metu nebuvo pamiršta ir net akcentuota Viljamo Šekspyro biografija, jo kūrybos laikotarpiai, kuriems priklausė garsiausi dramaturgo kūriniai – filosofinio pobūdžio drama „Hamletas“ ir garsioji meilės tragedija „Romeo ir Džiuljeta“.

                 Anot manęs, būtent tai ir yra neįprasta šiame minėjime - įprastą sceną pakeitė Renesanso teatro scena, kurioje garbę stovėti (ir ne tik stovėti!) turėjo 3g ir 4g klasės mokiniai: charizmatiškas Simonas Pajarskas, įsikūnijęs į maištingojo Hamleto vaidmenį, meniškas Dovydas Cicėnas, perteikęs Romeo jausmus ir drąsą, jausmingoji Glorija Trabšaitė, kurios lūpomis nuskambėjo Džuljetos meilės priesaika mylimajam, Dainius Paulavičius, Adomas Steniulis, Danielė Paukštytė, Akvilė Rybnikovaitė ir kiti, atlikę vaidmenis vienoje iš vaidinamų dramų.

                 Renesansui būdingais apdarais apsirengę aktoriai sukūrė minėtosios epochos aurą, leido nusikelti į tuos laikus bei Viljamo Šekspyro kūrinių siužetus. Išgyvenome ir Romeo besąlygišką meilę Džiuljetai, ir Hamleto vidinę bei išorinę kovą su blogiu. Neįprastumo pasirodymams suteikė ne tik įvaizdis, teatro elementai, bet ir kalba. „Hamletas“ suvaidintas anglų kalba – to mūsų scenoje dar nebuvo!

                 Taigi, kuruojami atsakingų mokytojų, galbūt pirmą ir paskutinį kartą gavome progą pabūti Viljamo Šekspyro sukurtais personažais arba žiūrovais, gyvai stebinčiais garsiojo poeto ir dramaturgo šedevrus. Apie Viljamą Šekspyrą, deja, žinoma ne tiek ir daug, bet jo kūrybos prasmingumas neleidžia jo pamiršti. Jį reikia ne tik minėti, bet ir įsileisti, kad suprastume ir galbūt, jei reikia, apsispręstume: „Būti ar nebūti?“

Glorija Trabšaitė, 4g kl.