Dalyvavome neįprastame žygyje

Informacija

Parašyta Penktadienis, 2014 balandžio 18 11:45

Atnaujinta: Penktadienis, 2014 balandžio 18 11:50

Peržiūros: 703

                      Šiais mokslo metais Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio vidurinė mokykla bendradarbiaudama su VšĮ „Geras vėjas“ dalyvauja kaimo mokinių sveikatinimo projekte „Paslaugų ir informacijos pateikimo Ignalinos krašto turistams gerinimas populiarinant žieminius žygius ir šiaurietišką ėjimą“.

                      Tikriausiai ne vienam teko eiti į turistinį žygį vasarą, kai, atrodo, kad pati gamta į savo prieglobstį kvieste kviečia džiugindama šiluma ir žaluma. O ar teko keliauti tuomet, kai gamta dar tik bunda – anksti pavasarį? Ne? O mums teko!

                      Šių metų balandžio 5- 6 dienomis kartu su mokyklos atstove Agne Daubariene ėjome į žygį po Aukštaitijos nacionalinį parką. Tai buvo žygis pėsčiomis, su nakvyne. Apskritai tai buvo pirmas kartas, kai teko nueiti tiek daug. Vien iki stovyklavietės driekėsi apie 13 kilometrų kelias. Žygį pradėjome nuo Vaišniūnų, baigėme Ginučiuose. Pasiekę stovyklavietę šalia Linkmeno ežero galėjome atsipūsti. O kokie gražūs vaizdai atsivėrė aplinkui... Kitoje ežero pusėje stūkso Ginučių piliakalnis, netoliese matosi Ladakalnis. Leisti laiką bundančioje gamtoje – mažai kam iš mūsų patirtas, tačiau įspūdingas jausmas.

                      Stovyklavietėje valgėme, gėrėme daug arbatos, kurios nespėjome net virti ant laužo, žaidėme įvairius žaidimus. Sėdėdami prie laužo klausėmės gitaros skambesio ir gido Šarūno dainų. Deimantas su Dariumi bandė repuoti savo sukurtą dainą, o Šarūnas jiems pritarė gitara.

Buvo visko: ne tuo keliu nuėjome naktinio žygio metu, naktį lipome ant Ginučių piliakalnio, vieni kitus gąsdinome, Viltė mums skaitė baisias istorijas. Grįždami atgal į stovyklavietę patyrėme linksmų išbandymų, kadangi plaukus ir veidą šukavo medžių šakos, po kojomis painiojosi ne vietoj atsidūrę medžių kelmai. Vis tik juoko ir geros nuotaikos buvo iki soties. Grįžę į stovyklą vėl gėrėme arbatą, dalinomės įspūdžiais. Vėliau daugelis miegoti ėjome, bet atsirado ir tokių, kurie per naktį laužą saugojo.

                Ryte pavalgę pusryčius vėl išsiruošėme į kelionę. Šį kartą ji buvo dar ilgesnė... Silpnumo akimirkomis pagalvodavome, kurių galų mes čia ėjome. Kelionės tikslas buvo pasiekti Salų kaimą, o iš ten nukeliauti net iki Šakarvos.

                Visus užsibrėžtus tikslus pasiekėme, į namus grįžome pavargę, bet kupini neišdildomų įspūdžių. Nekantriai lauksime kito žygio ir mielai jame dalyvausime.

                                                                                      Danielė Paukštytė,

                                                                             Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio

vidurinės mokyklos 9 klasės mokinė