Savaitei be patyčių pasibaigus

Informacija

Parašyta Antradienis, 2015 balandžio 21 10:15

Atnaujinta: Antradienis, 2015 balandžio 21 11:04

Peržiūros: 747

Kovo pabaigoje visoje respublikoje vyko Veismo savaitė BE PATYČIŲ 2015, kurios pagrindinis tikslas – keisti visuomenės nuostatas iš palankių patyčioms į nepalankias. Kaip ir kasmet šioje akcijoje dalyvavo ir Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio mokykla – daugiafunkcis centras.

Kadangi tyčiojamasi ne tik realiame gyvenime, bet ir socialiniuose tinkluose, pokalbių svetainėse, elektroniniais laiškais, telefonų žinutėmis, šįsyk, pritarus mokyklos Mokinių tarybai ir VO „Gelbėkit vaikus“ mokyklos priešsmurtinei grupei, buvo pasirinkta virtualių patyčių tema. Mokyklos bendruomenė aktyviau bendravo, mokiniai mokėsi draugauti ir nesityčioti iš bendraamžių.

             Savaitės programa startavo pirmadienį į bendrą veiklą įjungdama etikos ir tikybos pamokas, mokytojas ir mokinius. Mokiniams buvo pristaytas ir po to demonstruojamas (beje, patiems mokiniams iš anksto pasirinkus iš kelių filmų alternatyvų) filmas „Tinklas“, kurio pagrindinė tema „Virtualios patyčios“. Mokiniai ne tik peržiūrėjo filmą, bet ir buvo paprašyti ant išdalintų lalpelių atsakyti į du nesudėtingus klausimus:

1.            Apie kokią laisvalaikio praleidimo formą kalbama filme?
2.            Kokią žalą mokiniui daro priklausomybė kompiuteriui?

                    Štai keletas minčių iš mokinių pastebėjimų:

                   „Mokiniams svarbu žinoti, kad kompiuteris kenkia vaiko akims, stuburui. Suaugusieji turi apie tai vaikams nuolat kartoti, nes vaikai vis pamiršta. Ir dar - virtaualių patyčių yra daug daugiau nei tikrų, vaikams paprastai bendraujant mokykloje.“ (Danielius, 5 kl.)

„Vaikai nuolat tampa virtualiomis aukomis, nes jie patys ir kalti dėl to: atskleidinėja savo asmeninius duomenis, kelia provokuojančias nuotraukas ir video vaizdus į savo paskyras, komentuoja draugų įrašus ir t.t...“ (Aistė, 9 kl.)

                 „Kompiuteris – didelė priklausomybė vaikui. Geriau jau tėvai draustų vaikams sėdėti prie komiuterio, o leistų ar net verstų eiti į lauką su bendraamžiais žaisti tikrų, o ne virtualių žaidimų.“ (Deividas, 9 kl.)

                  „Dėl virtualių patyčių daugelis vaikų galvoja apie savižudybę, o yra ir tokių, kurie nuolat patiria bendraamžių įžeidinėjimus, patyčias socialiniuose tinkluose ir po to tuose pačiuose tinkluose prasitaria net turintys slaptų minčių ateityje keisti savo lytį.“ (Justė, 9 kl.)

„Žmogus, praleidžiantis daug laiko prie kompiuterio pasidaro irzlus, nervingas, piktas, sunkiau bendraujantis gyvai. Toks žmogus kartais net supainioja virtualų ir realų gyvenimus, skaudžiai išgyvena įvairiausius komentarus ir įrašus apie save.“ (Regina, 9 kl.)

              „Daug laiko prie kompiuterio praleidžiantis vaikas, mokinys ne tik tampa uždaresniu, jautresniu aplinkai, bet ir priklausomu nuo interneto, suaugusiems skirtų žaidimų, socialinių tinklų.“ (Dovydas, 10 kl.)

                 „Kompiuteris, internetas – laiko „vagišiai“. Tik prisėdai prie kompiterio ir jau nepastebi kaip ateina vakaras – pamokos neparuoštos, darbai nepadaryti, o pats - piktas ir pavargęs...“ (Akvilė, 10 kl.)

               „Priklausomas nuo kompiuterio mokinys: neatlieka namų darbų, vėliau - nelanko mokyklos, jaučia nuolatinį nuovargį, greitai praranda savitvardą, realybėje nesuvokia savo veiksmų, tikrovės elementus perkelia į virtualią erdvę ir atvirkščiai.“ (Danielė, 10 kl.)

                 „Internetas užgožia visas kitas laiko praleidimo formas. Vaikas net nepastebi kap patenka į priklausomybės ir patyčių pinkles. Keičiasi vaiko prioritetai, nes vietoj svarbių darbų ir pareigų, mokinys tuščiai laiką leidžia virtualioje erdvėje. Mokiniui nesvarbūs pasidaro jo pasiekimai, pažymiai, jis tampa net agresyvus, jei negauna įprastos interneto „dozės“. Tai stabdo vaiko kūrybiškumą, žingeidumą, savarankiškumą ir priveda prie kibernetinių patyčių,vėliau ir prie savižudybių.“ (Glorija, 10 kl.)

                „Paaugliai seka interneto naujienas, madas ir tai paverčia jų gyvenimus košmaru – nuolatinis bėgimas, lėkimas paskui kažkokį kažkieno anonimiškai susikurtą įvaizdį, svajonę, kopijavimas virualaus gyvenimo ir stereotipų, kurie tik nutolina vaiką nuo realybės ir nepadeda susiorientuoti tikrovėje.“ (Dainius, 4 g kl.)

                    „Ilgas ir nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio blogą įprotį paverčia priklausomybe. Paaugliai neturi atsparumo imuniteto internetui. Pasinėrę į suaugusiems skirtus puslapius, žaidimus, net nepajunta kaip patys tampa sekso, prievartos, išnaudojimo virtualioje erdvėje aukomis.“ (Viktorija, 4 g kl.)

Kažkur esame girdėję, kad britų mokslininkai ištyrė šimtus studentų ir padarė tokias išvadas: 
• 90 proc. 18–25 metų anglų visur ir visada nešiojasi telefoną.
• 40 proc. prisipažino, kad negalėtų gyventi be telefono. 
• 17 proc. beveik visada rankoje ar kišenėje laiko telefoną. 
• 13 proc. susinervina, jei kas nors į rankas paima jų telefoną. 
• 8 proc. net ir naktį šalia pasideda telefoną.

Todėl antradienį vyko daugiausiai šurmulio mokykloje sukėlusi akcija „Diena be telefono”. Visi mokiniai buvo kviečiami priimti iššūkį išbūti be telefono visą dieną, tad turėjo prieš pirmą pamoką paduoti klasių auklėtojams arba patys atnešti socialinei pedagogei į tam skirtą kabinetą savo išmaniuosius įrenginus ir juos palikti iki pasibaigs pamokos. Kaip pirmą kartą vykusi, akcija gana neblogai pasisekė. O mokinių patyrimai buvo gana įvairūs: nuo keistos būsenos iki geresnio susikaupimo darbui.

Savaitės vidury mokykloje vyko draugiškos sporto varžybos „Mes ne priešai – mes draugai“. Panašias varžybas mūsų mokiniai labai mėgsta ir dėl jų yra pasirengę padaryti beveik viską.

Ketvirtadienį klasėse vyko mokinių ir klasių auklėtojų diskusijos apie elektronines patyčias. Mokiniai ruošėsi plakatų konkursui „Virtualios patyčios“.

Savaitės pabaiga buvo skirta baigiamajam mokyklos renginiui „Savaitė be patyčių“. Socialinė pedagogė R.Kliaugienė renginį pradėjo pranešimu „Elektroninės patyčios ir jų prevencija“, mokiniai atlikinėjo užduotis, vėliau klasės pristatė savo plakatus, kurie po renginio papuošė mokyklos sienas.

Žinoma, tokios vienkartinės akcijos naudos duoda mažai, o ir manymas, kad patyčios išnyks visiškai – taip pat nerealu, tačiau mūsų mokykloje apie patyčias ir jų prevenciją kalbama nuolat. Džiugu, kad kasmet mokiniai darosi vis mažiau pakantesni įvairių patyčių rūšims. O ir pedagogai, pastebėję patyčias, ranka nenumoja, nedelsiant priemonių imasi. Reakcija į netinkamą elgesį, elgesio prevencija yra kiekvieno pedagogo kasdienybė. Juk už tai, kas vyksta mokykloje atsakingi suaugusieji.

Deja, šiandien internetas - vieša erdvė, kuri yra prieinama visiems. Todėl, kaip kad neatsargiai vairuodami automobilį, galime jį sudaužyti, taip neatsargiai bendraudami viešoje erdvėje, galime sužaloti ne tik save, bet ir kitus. Tad  mandagus ir malonus bendravimas internete  yra labai svarbus. Internete bendravimo etiketo taip pat turi būti laikomasi (negalima įžeidinėti, būti grubiu, žeminti, elgtis egoistiškai) ir, žinoma, daugiau dėmesio reikėtų skirti vienas kitam realiame gyvenime.      

Socialinė pedagogė Ramunė Kliaugienė

Etikos mokytoja Aušra Remeškevičienė