Pasieniečių keliais

Informacija

Parašyta Ketvirtadienis, 2017 balandžio 06 08:27

Atnaujinta: Ketvirtadienis, 2017 balandžio 06 08:27

Peržiūros: 680

Kovo 7 d. Naujojo Daugėliškio mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai, talkinant specialiajai pedagogei Bronei Česliokienei, kartu su socialine pedagoge Ramune Kliaugiene ir geografijos mokytoja Jolita Bužinskiene dalyvavo Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos pasieniečių būrelio vadovo Andrejaus Matvejevo organizuotame 7 km pasieniečių žygyje pėsčiomis, kuris prasidėjo ryčiausiame Lietuvos taške - Vosiūnuose. Žygis buvo skirtas propaguoti pasieniečio profesiją, keliavimą pėsčiomis kaip aktyvią, kultūringą ir aplinką tausojančią laisvalaikio praleidimo formą, aktyvią ir sveiką gyvenseną, o taip pat paminėti ir artėjančią Kovo 11-ąją. Tuo tikslu susikibę už rankų ir Lietuvos himną aplink laužą sugiedojome. Po žygio mūsų atraminiame punkte laukė šilta kareiviška košė ir arbata, įvairios pramogos, pavėžinimas keturračiais, kinologo pasirodymas su šunimi, varžybos.

Niekas nepaneigs, kad tikrą šios profesijos skonį tokiomis oro sąlygomis išbandžiusieji ir dar nepersigalvoję pasirinkti šią garbingą specialybę mokiniai yra tikrai ištvermingi bei garantuotai tvirti savo pasirinkimu. O kad mokiniams ši diena buvo išskirtinė ir paliko daug įvairių įspūdžių taip pat tiesa, nes vykdami atgal į mokyklą, kad ir pervargę bei šlapi, jie dalinosi teigiamais įspūdžiais bei mielai buvo pasirengę tai darkart pakartot kad ir sekančią dieną. Aušrius Adomaitis, 8 klasės mokinys, atsiliepė taip: „Ir kelionė į Tverečiaus kontrolės užkardos postą, ir žygis pasienio ruožu man labai patiko. Daug visko sužinojau apie pasieniečio darbą ir jo specifiką. Žinoma, buvo smagu bei linksma, nors diena buvo labai negraži: ir lijo, ir snigo ištisai. Bet vis tiek linksma, kad iš mūsų visų nebuvo nei vieno sauso. Labiausiai patiko šaudyti ir šuniukų pasirodymas. Mes pasirodėm kaip tikri pasieniečiai ir nesvarbu kokios oro sąlygos – svarbu, kad tai iškentėm. Taigi žygis buvo labai įdomus ir norėčiau tikrai dar tokių daug daug..“.

Ramunė Kliaugienė