Užgavėnių šventė

       „Užgavėnės – tai mėsiedo pabaiga ir pasninko pradžia. Pelenų dienos išvakarėse stengiamasi septynioms savaitėms į priekį pasisotinti mėsa ir pienu, atsišokti, atsidainuoti, pasilinksminti. Užgavėnių vakarienei maistą ruošdavo dar su šviesa – buvo manoma, kad kas per Užgavėnes anksčiau pavakarieniaus, tas anksčiau rugius nusipjaus, visus metus duonelės nepritrūks. Reikšmingiausias Užgavėnių veiksmas – persirengėlių vaikštynės po kaimo sodybas. Kartais jie važiuoja rogėmis, kartais vaikščioja pėsčiomis, užsuka į visas sodybas, šokdina merginas, ištepa jas suodžiais ir vis stengiasi kažką nugvelbti. Todėl visi būkite budrūs ir saugokite savo turtą“. Tokiais vedančiosios čigonės žodžiais prasidėjo Užgavėnių šventė prie kaimo seklyčios, kur susirinko gausus būrys persirengėlių. Vargšai iš Nugnybto žemės, iš anapus Šyšės klausinėjo, gal kas parduoda „šyvą kumelaitę ar telyčiukę bergždžiukę“, kvietė visus į ratelį pašokti, žaidimų pažaisti.

      Bežaidžiant, bešokant išgirdome triukšmą, kurį kėlė Lašinskis ir Kanapinskis. Jau tuoj po Kalėdų Lašinskis neša ant aukšto lašinių paltis, dešras, skilandžius, kumpius. Kanapinskis velka aliejaus, silkių bačkas, kisieliaus indus. Taip jie rengiasi mūšiui visą pokalėdžio laiką iki Užgavėnių. Vakarais vis girdėti bildesys. Šiandien jie pradeda paskutinį, didžiausią mūšį.

      Ilgai jie mušėsi, bet galiausiai kovą laimėjo Kanapinskis. Atėjo metas atsisveikinti ir su More, kuri buvo garbingai sudeginta ant Užgavėnių laužo.

      Šventės metu vyko loterija. Dalyvavusieji laimėjo keliones aplink pasaulį oro balionais, laivais; naujausios laidos skalbyklę; 500 eurų ir net automobilį. Atsikratėme blogų minčių „išmesdami“ jas sudeginti ant laužo.

      Prisižaidę, prisišokę grįžome į mokyklą. Čia laukė mokinių ir mokytojų keptais blynais nukrautas stalas. Ne tik vaišinomės, bet ir išrinkome skaniausią, įdomiausią ir gražiausią Užgavėnių blyną.

Specialioji pedagogė Bronė Česliokienė

Dabar naršo

Dabar svetainėje 13 svečiai (-ių) ir narių nėra